Vertimas: Dean Spade “Kuo blogos teisės?“

Rasa Navickaitė. Vertėjos įžanga. 

Amerikiečių teisininko, akademiko ir trans teisių aktyvisto Deano Spade’o tekstas „Kuo blogos teisės?“, skyrius iš jo knygos „Normalus gyvenimas: administracinis smurtas, kritinė trans politika ir teisės ribos“ (2011), šiame Dilgėlės numeryje atsidūrė neatsitiktinai. Spade’o kritika teisinėmis reformomis paremtam aktyvizmui kyla iš jo solidarumo su labiausiai socialiai marginalizuotomis, stigmatizuotomis, skurdžiausiomis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) visuomenės grupėmis. Iš esmės, Deanas Spade’as nepradeda savo teorijos žvelgdamas iš „normalaus“ – privilegijuoto, viduriniosios klasės, baltojo – piliečio pozicijos. Jis pradeda mąstyti atsispirdamas nuo patirties tų, kurie šiuo metu sėdi kalėjimuose, gyvena juodųjų getuose, yra nelegalūs imigrantai ir t. t. Spade‘as kritikuoja vien teisinėmis reformomis grįstus LGBT aktyvizmo būdus ir teigia, kad valstybės aparatas yra iš esmės paremtas homofobinėmis ir rasistinėmis idėjomis, tad jo augimas niekuomet nesuteiks daugiau laisvės ar teisingumo.

Kaip ir visi teoriniai tekstai, Spade’o knyga neatsirado tuštumoje – jis rašo galvodamas apie specifinį JAV kontekstą. Tad išversti šį tekstą į lietuvių kalbą yra lengviau nei „išversti“ jį į Lietuvos aktyvizmo kontekstą ir iš tikrųjų pritaikyti Spade’o mintis mūsų kasdienei kovai su įvairiomis su transfobija susijusiomis bėdomis. Skirtumų daug. Visų pirma, JAV teisinė sistema gerokai skiriasi nuo lietuviškos – atskiros valstijos ten turi gana plačią autonomiją nuo bendro federalinio teisinio reguliavimo. Dėl to Spade’as dažnai ir kalba apie skirtingas jurisdikcijas. Be to, JAV pasižymi tuo, kad didžiulė dalis visuomenės, net kas šimtasis gyventojas, sėdi kalėjime, ir neproporcinga dauguma šių žmonių yra spalvotieji. Dėl to Spade’as, didžiulis kalėjimų priešininkas, skiria tiek dėmesio rasinei nelygybei kalbėdamas apie teisinius nediskriminavimo įstatymo efektus. Ar ne keista, klausia jis, kad JAV visuomenė renkasi apginti dėl lyties tapatybės ar išraiškos diskriminuojamus žmones, paprasčiausiai pasodindami už grotų jų nekentėjus? Argi šitaip nėra tik sustiprinama ir plečiama nepaprastai rasistinė, smurtinė ir diskriminacinė institucija, vadinama kalėjimu? Gal verčiau pamąstyti, kaip panaikinti tokias institucijas bei sumažinti ekonominius skirtumus ir socialinę nelygybę, kuri ir įtraukia žmones į nusikalstamas veiklas?

http://www.deanspade.net/wp-content/uploads/2013/08/168ztrans-penn-larger.jpg

Kitas svarbus skirtumas yra tas, kad Lietuvoje nediskriminavimo įstatymai buvo priimti ne dėl masinio aktyvistų spaudimo, apie kurį daug ir labai kritiškai kalba Spade’as, bet labiausiai dėl Europos Sąjungos (ES) politinės įtakos. Su palengvėjimo džiaugiantis tuo, kad šie įstatymai egzistuoja, kol kas esama mažai kritikos tam, ką šie įstatymai iš tiesų daro Lietuvoje ir kaip jie realiai paveikia žmonių gyvenimus. Nėra Lietuvoje ir didelės trans žmonių bylinėjimosi dėl diskriminacijos tradicijos. Bene garsiausias teisinis atvejis, nevaisingai pasibaigęs Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) buvo byla „L. prieš Lietuvą“. Kaip rašo Lietuvos gėjų lygos (LGL) puslapis, Lietuvos vyriausybė pralaimėjo šią bylą ir buvo įpareigota „priimti lyties keitimo procedūras bei sąlygas reguliuojantį įstatymą, tačiau šią pareigą ignoravo. Dar daugiau, netgi buvo keli bandymai išspręsti šią teisės spragą panaikinant minėtą teisės normą.“[1]Tad trans žmonės Lietuvoje, skirtingai nei JAV, gyvena tam tikrame tiek aktyvistiniame, tiek teisiniame vakuume (užglaistytame ES direktyvų), nesant realaus politinio atstovavimo ir grupinės tapatybės. Kelios už LGBT teises kovojančios organizacijos – tokios kaip LGL arba Tolerantiško Jaunimo Asociacija (TJA) – nors ir yra svarbios kaip tapatybę formuojantys reprezentaciniai balsai, vis dėlto yra nustumtos į politinius pakraščius ir turi minimalią įtaką įstatymų leidybai. Nesama tad kol kas ir lietuviško nesutarimo, rimto teorinio ir praktinio ginčo dėl skirtingų teisinių strategijų, apie kurį JAV kontekste kalba Spade’as, juolab nėra aiškios skirties tarp „konservatyvių“ ir „progresyvių“ LGBT aktyvistų

Spade’o straipsnis atsirado tam tikroje teorinėje kalbėjimo tradicijoje, tai yra feministinės-queer marksistinės kritikos tradicijoje, tam tikru laiku bei tam tikroje vietoje, kylant nepasitenkinimui tradiciniais LGBT kovos už teises būdais JAV. Dėl to kai kuriems žodžiams ar posakiams, kuriuos Spade’as vartoja be jokio papildomo paaiškinimo, lietuviškame vertime teko pridėti bent vieną kitą papildomą žodį, kad būtų aišku, apie ką kalbama. Tarkime marginalization, inclusion, sex, gender etc., visi šie žodžiai Spade’o yra vartojami tarsi tarptekstinis kodas – juk kai minimas „įtraukimas (inclusion)“, skaitytojas tikrai supras, kad turimas galvoje būtent tradiciškai nuskriaustų grupių įtraukimas į visuomenę. Nekalbu jau apie gana specifinę anglų kalbos funkciją skirti biologinę lytį nuo socialinės („sex“ nuo „gender“), apie kurią parašyta ir vis dar rašoma galybė knygų, įskaitant ir garsiuosius Judith Butler veikalus, kritikuojančius šią skirtį (kurių iki šiol nė vienas nėra išverstas į lietuvių kalbą!). Dar kita problema atsiranda, kai Spade’as mini tokius dalykus kaip intersectionality arba critical race theory – atskiras akademines ir aktyvizmo tradicijas, kurių pirmoji, lietuviškai išverčiama kaip „daugialypė diskriminacija“, kalba apie diskriminacijos savybę veikti per kelias skirtingas žmogaus savybes vienu metu, pvz. lytį ir etninę tapatybę. Critical race theory, kuri, bandant versti į lietuvių kalbą „kritine rasės teorija“, gali nuskambėti paradoksaliai ‒ labiau kaip rasistinė, o ne kaip anti-rasistinė mąstymo kryptis, ir tai yra dar viena mąstymo tradicija, nepažįstama net ir akademiniame lietuviškame kontekste ir gana specifinė JAV kontekstui. Pasitarusi su kitais aktyvistais, nusprendžiau ją versti kaip „rasizmą kritikuojančią teoriją“.

Kitas atvejis – žodis „vietiniai (indigenous)“ yra labai specifinis žodis JAV, kur Amerikos gyventojai autochtonai, Lietuvoje ligi šiol dažnai klaidingai vadinami apibendrinančiu ir klaidinančiu žodžiu „indėnai“, sudaro specifinę diskriminuojamą grupę, neturinčią jokio atitikmens Lietuvoje. Tas pat dažnai gali būti pasakyta ir apie rasę – JAV turi specifinę rasizmo problemą, kilusią iš ilgo vergijos periodo ir rasinės segregacijos tradicijų. Man pačiai mąstant apie Spade’o tekstą, geriausia rasizmo analogija Lietuvoje pasirodė mūsų visuomenės elgesys su romais – izoliacija, skurdas ir pasityčiojimas yra šių žmonių kasdienybės dalis. Rimtas pamąstymas apie šios Lietuvos visuomenės dalies atskirtį, grindžiamą grynu rasizmu ir prietarais, leidžia pamatyti kitas diskriminacijos formas kiek platesne perspektyva – šiame Dilgėlės numeryje apie tai rašo Fiokla Kiurė. Lygiai taip pat ir lietuviški klasiniai skirtumai, didžiulis atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų leidžia suvokti, kad nediskriminavimo įstatymai, tokie netobuli Lietuvoje, yra dar netobulesni, jeigu jais bandoma apginti teises žmonių, kurie neturi nei pinigų, nei žinių, nei laiko, nei kitokių išteklių bylinėtis. Tad nors Lietuvos ir JAV kontekstai skiriasi, Spade’o tekstas duoda nemažai peno pamąstymui apie mūsiškių  LGBT ir feminizmo aktyvistų solidarumo su labiausiai nuskriaustomis visuomenės grupėmis galimybes.

[1] http://www.lgl.lt/zmogaus-teises/lgbt-teises-lietuvoje/teisine-situacija/

 

Vertimo tekstas PDF formatu:

Dean Spade “Kuo blogos teisės?“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s