Vaisingumas Japonijoje: tarp populiacijos planavimo ir specialistų kontrolės

Daiva Repečkaitė

Pasaulį apskriejusi žinia apie tai, kad tuometis Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir gerovės ministras Hakuo Yanagisawa pavadino moteris „gimdymo mašinomis“ po šešerių metų buvo papildyta anglakalbės žiniasklaidos skandalingais tekstais apie tai, kaip šios šalies jaunimas nebesidomi net lytiniais santykiais[1]. Kas slypi už šių tolimos šalies egzotizavimo nevengiančių pranešimų – realybė, dėl kurios reikėtų solidarizuotis su aktyvistiniu „frontu“ Japonijoje, ar orientalistinė fantazija?

Istoriškai japonų kultūra, vos Vakarų Europoje ir JAV apie ją pasklido daugiau žinių, intrigavo ir masino šių žinių vartotojus gana laisvu požiūriu į lytinius santykius ir lytines tapatybes. Žemesnėse visuomenės klasėse paplitęs paprotys „išbandyti vaisingumą“ prieš tuokiantis, nedraudžiami keliautojų nuotykiai, moterų rašytojų pasakojimai apie dvaro intrigas, vyrai, apsirengę moterimis, vaidinantys populiariuose teatruose, homoseksualūs karių ryšiai ir kitos praktikos intrigavo stebėtojus. Moteris, kaip ir kitas azijietes, aplipo nuolankumo ir „prieinamumo“ stereotipai, kuriems įsigalėti leido Antrojo pasaulinio karo baigtis.

Šiandienos Japonijos vyrus lydi asketiško darboholiko, moteris – neišvengiamo pasirinkimo tarp šeimos ir karjeros draskomos konformistės, jaunimo – egzotiškų eksperimentuotojų stereotipai. Socialinė politika Japonijoje šiandien laikoma viena pagrindinių žemo gimstamumo kaltininkių. Valstybės lygmeniu motinų grįžimas į darbą mažai skatinamas, o socialinis spaudimas ir darbdavių įpročiai jį dar labiau apsunkina. Kokias sąlygas turi japonės, norinčios išvengti tokių socialinių pasekmių turinčio nėštumo?

Priklausomos nuo gydytojų

Kraštutinis būdas išvengti nėštumo – abortas – Japonijoje pirmą kartą uždraustas modernizacijos įkarštyje – XIX a. antroje pusėje, o draudimas panaikintas po Antrojo pasaulinio karo, šalį ištikus gyventojų pertekliaus krizei. Taip Japonija tapo viena pirmųjų, įteisinusių abortus. Tiesa, nėščiosios skurdas buvo laikomas pakankama priežastimi nutraukti nėštumą dar tarpukariu. 6-ąjį dešimtmetį abortų skaičius pasiekė piką ir taip baigdavosi daugiau kaip trečdalis pažengusių nėštumų. Vėliau šis skaičius sumažėjo, bet iškilo nerimą kelianti tendencija – paauglių abortai.

10-ąjį dešimtmetį įstatymai buvo sugriežtinti (išimtos eugenikos nuostatos, panaikinta galimybė prievarta sterilizuoti individus su protinėmis negaliomis), o 2006 m. ‒ vėl liberalizuoti, tik nėštumo nutraukimas paliktas gydytojams spręsti. Baudžiamasis kodeksas draudžia sukelti abortą sau. Japonijoje abortas leidžiamas tik kaip tam akredituotų gydytojų praktika, kuriai esama privalomų sąlygų: siekiant išgelbėti motinos gyvybę ir fizinę sveikatą, įvykus išžaginimui ar kraujomaišai (šiuo atveju nebūtinas moters sutikimas), taip pat dėl ekonominių ir socialinių priežasčių. Vaisiaus išsigimimas nėra pakankama priežastis abortui, bet, kaip teigiama Jungtinių Tautų ataskaitoje, gydytojai gali tokią priežastį „paslėpti“ už ekonominių ir socialinių priežasčių. Jei nėščioji neveiksni, sutikimą duoda jos globėjai.

Gydytojų privilegijuota padėtis, atliekant abortus, ir lobizmas, kad jie taptų populiaria vaisingumo planavimo priemone, įvardijami kaip viena iš priežasčių, kodėl į Japoniją taip nenoriai įsileistos kontraceptinės priemonės. Abortą sukeliančius medikamentus įvežti ir pacientei skirti gali tie patys gydytojai. Nuo gydytojų itin priklauso ir kontraceptinių priemonių įsigijimo būdai. Tik 2011 m. ta pati Sveikatos, darbo ir gerovės ministerija patvirtino geriamų kontraceptikų įsigijimo tvarką, o iki 1999 m. geriami kontraceptikai išvis buvo draudžiami, išskyrus tuos atvejus, jei menstruaciniam ciklui kontroliuoti juos skirdavo… atspėjote, gydytojai.

Nesileis vadinamos „mašinomis“

Ne tik gydytojų lobizmas, bet ir konservatyvios politikų pažiūros įvardijamos kaip sudėtingos padėties ir vis didesnio moterų skaičiaus nusišalinimo nuo vadinamųjų tradicinių pareigų veiksniai. Prieš aukštesniųjų parlamento rūmų rinkimus į eterį paleidęs žymiąją frazę, kad „gimdymo mašinų skaičius ribotas“, todėl esą reikia didinti jų efektyvumą, buvęs sveikatos apsaugos ministras sulaukė plačių visuomenės sluoksnių pasipriešinimo. Vėliau jis žiniasklaidai teigė, kad už tokį pasisakymą jį išbarusi net žmona, nors jis, vos ištaręs garsiąją frazę, bandė ją sušvelninti.

Politikai nebesuvokia kintančios realybės, ‒ diagnozavo Japonijos intelektualai ir žiniasklaida. Moterys Japonijoje dirba lygia greta su vyrais, bet politikoje jos vis dar menkai atstovaujamos.

2011 m. atliktos apklausos parodė, kad apie pusė 18‒34 m. netekėjusių moterų apklausos metu neturėjo romantinių santykių, o trečdalis jaunuolių iki 30 metų romantinių išvis nebuvo turėję. Ne viename žiniasklaidos šaltinyje išverstas „The Guardian“ straipsnis apie tai, kaip Japonijos jaunimas mėgaujasi gyvenimu be intymių santykių (su abejotina strategija viešinti visam anglakalbiam pasauliui stebėtinai atvirai apie tai papasakojusių jaunuolių vardus, pavardes ir nuotraukas) įsivyniojo į sutirštintą egzotiką. Į vieną krūvą suplakti tie, kas norėtų romantinių santykių, bet nežino, kaip juos užmegzti, ir tie, kurie sąmoningai pasirenka jų vengti. Japonijos jaunuoliai, sąmoningai pasirinkę vengti romantinių santykių, aprašyti kaip keisti, maždaug tokie keisti kaip egzotiški persirengėliai ar atvirukų herojais tapę spalvingų hobių fanatikai. Tačiau už to skandalizmo ir statistikos slypi individualūs pasirinkimai kontekste, kuriame dėl reiklios karjeros struktūros ir šeimai palankios politikos stygiaus sunku auginti vaikus, bet sunku ir planuoti nėštumą, siekiant jo išvengti nepalankiu metu.

Nors atrodo, kad savo vaisingumo kontrolės būdai liberalizuojami, jie lieka priklausomi nuo specialistų, o ne nuo pačių individų sprendimo toje situacijoje, kur iškyla problema. Nesunku įsivaizduoti, kad daugeliu atvejų partnerio supratingumas ir pagalba taip pat nėra tokie savaime suprantami, kaip galbūt norėtųsi. Todėl vis patrauklesnė tokių problemų vengimo strategija – užkirsti joms kelią pačiose ištakose. Tai ne egzotiška keistenybė, o racionalus pasirinkimas, apsvarsčius, o dažnai – ir išbandžius galimus variantus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s