Vaginae (Post)Sovieticae: makšties žodynėlis pradedančiosioms

Šaltinis: Creative Commons

Šaltinis: Creative Commons

Goda Klumbytė

 „Sijonėlis pūstas, matosi kopūstas“ šaukia kiemo berniūkščiai, mokyklos seselė rausta tardama žodį „vagina“, o vyresnės paauglės šnabždasi apie visokius dalykėlius „ten“. Tačiau emocinėje, asmeninėje plotmėje „ta vieta“ neretai lieka tiesiog tabu. Net ir mums pačioms.*

 Daugumai mano paauglystės laikų draugių (o ir man pačiai) žodis „makštis“ skambėjo kažkaip nenatūraliai, todėl mes jo tiesiog nevartodavome. „Pūtytė“ – per daug vaikiškas, lygiai kaip ir „pimpytė“ ar „pimpė“ arba „pelytė“. „Pyzda“ ir „pizė“ – jau keiksmažodžiai, taip pat netinka, o „dziundzė“ tiesiog skamba juokingai. Tuomet pagalbon pasitelkdavom eufemizmų ir metaforų arsenalą – dažniausiai jau patikrintus ir gan neutralius „ten“, „vietelė/viečikė“ ir „skylutė“. Tačiau net ir su tokiu neutralizuotu žodynu išlikdavo įkyrus jausmas, kad „tai“ (kaip ir kalbėjimas apie ją) yra kažkas nelabai švaraus, netinkamo, negražaus, nepadoraus. Kažkas savo, bet kartu ir atstumiančio, tarsi koks nuo gimimo turimas randas ar nemaloniai didelis apgamas.

 Pastarasis paradoksas ryškus ne vien kalbant apie moters kūno supratimą, bet ir, pasak Simonos de Beauvoir, apie moters savivoką apskritai. Moteris tradicinėje visuomenėje vyrui yra Kita, jo priešybė. Todėl ir pati sau ji yra ir Pati, ir Kita, ir sava, ir svetima. Tas pats ir su kūnu. Vyro varpa yra jo „pasididžiavimas“, „draugelis“, „Mikis“ (Šmikis, Rikis.. – kiekvienam pagal skonį), o štai makštis net ir pačiai moteriai yra „ten“. Savo makšties nesinori vadinti „pyzda“, tačiau ir „viečikė“ neatrodo atspindinti tai, kas iš tiesų ten yra. Tiesą sakant, verčiau jau suvis apie ją nekalbėti, negalvoti (nes juk mūsų mintys taip pat įkūnijamos žodžiais) ir, kad jau negalima atsikratyt, tiesiog laikyti palovyje – vis nedarys gėdos. Tačiau identifikuodama save ir formuodama savo tapatybę negali atsiplėšti nuo savo pačios kūno. Tad verta paklausti, kaip skirtingos moterų kartos elgėsi su po drobulėmis pakišta paslaptim ir kokiais žodžiais mėgindavo įvardinti savo kūną.

Apie tokius dalykus tiesiog nešnekėdavom“

***

Iš „Namų ūkio patarimų“, 1960 m.

Po intymaus akto su žmona pabaigimo, jūs turite jai leisti nueiti į vonią, sekti iš paskos nebūtina.
Leiskite jai pabūti vienai. Gali būti, ji norės paverkti“

***

 Paprasta 70-ies sulaukusi moteris, užaugusi mažame miestelyje, vėliau persikėlusi gyventi į didesnį miestą. Kai paklausiau jos apie makštį, akimirką pamaniau, kad ji tiesiog nesupranta, apie ką aš kalbu.

 Interviu kalba čia ir kitur netaisyta.

Na, vaikeli, kad nelabai mes tą žodį vartodavom tais laikais. Mes šiaip net nežinojom to žodžio „makštis“. Kai aš buvau paauglė mes net neturėjom kokio ten lytinio švietimo, toli iki to. Aš pati kai baigiau mokyklą, vis dar galvojau, kad pastoti galima jau vien nuo pasiglamonėjimo ar pasibučiavimo. Ir su mama mes apie lytinius santykius ar panašius dalykus nešnekėdavom.

 [Norėčiau paklausti apie makštį, ne apie seksą. Ar kada nors apie ją su kuo nors šnekėjote?]

 Ne, aišku, kad ne. Apie tokius dalykus nešnekėdavom apskritai. Aišku, buvo biologijos pamokos, bet ten labiau apie gyvūnus mokydavomės, ne apie žmogų, kaip gyvuliai dauginasi ir panašiai.

 [Ar galėtumėt pasakyti keletą žodžių, kurie būdavo, galbūt ir retai, vartojami makščiai įvardinti?]

 Na, garsiai tai jų niekas nesakydavo. Jei apie vaiką, sakydavom „putė“ arba „pimpė“. „Pyzda“ tai sakydavo tik pijokai apie kitas moteris. Bet aš, aišku, žinojau iš esmės, kas yra makštis. Žinojau, kad vaikai iš ten atsiranda, nes mama kambarėly namie gimdydavo. Žinojau ir kaip ji atrodo, bent jau tiek, kiek ir kiekviena moteris – juk, galų gale, apsiplauni, tai matai, kaip ten viskas. O į vidų tai gi ten nepažiūrėsi [juokiasi].

 [Bet ar jums niekad nebuvo paprasčiausiai smalsu, patyrinėti, kaip jūsų makštis atrodo?]

 Ne, kad nelabai. Aš tiesiog žinojau, kad jinai yra ten, natūrali kūno dalis, ir tiek man užteko.“

 ****

Labai dažnai teigiama, kad lietuviai yra drovūs ir kuklūs. Kaip sako mano lietuvių kalbos mokytoja, tai turbūt yra viena priežasčių, kodėl mūsų liaudies dainos kalba simboliais. „Eikš, bernužėli, pagirdyk savo žirgelį iš mano šulinėlio“, „Vainikėlis upe plaukė, o mergelė gvolta šaukė“ – paslėpta reikšmė čia ne tokia jau ir paslėpta. Kaimo vietovėse, ypač tarp vaikų ar jaunesnio amžiaus paauglių, būdavo populiarūs tokie merginas erzinančio turinio tekstukai kaip „Sijonėlis pūstas, matosi kopūstas“, „Oi mergaite, iš kur tu? Ar man duosi riešutų?“ ir pan. Žinoma, visi jie skirti pajuokai, ir vargu, ar nors viena mergina apie savo makštį galvotų pasitelkdama kopūsto metaforą. „Svarbiausia tai, – kaip sako mano mokytoja, – kad nors nuorodos į genitalijas nebuvo labai tiesmukiškos, pats kūnas su visomis jo dalimis buvo suvokiamas kaip kažkas visiškai natūralaus. Šiek tiek gėdingas, taip, bet vis tik natūralus, gamtos duotas dalykas. O kas duota gamtos, juk negali būti bloga, ar ne?“

Oficialu versus emocionalu

 ***

Iš „Didžiosios sovietinės enciklopedijos“

Makštis (vagina), anatom. gimdos rankovė, įvadinė moters lytinių organų dalis, vamzdelio formos, 11cm“

***

 Vidutinio amžiaus trijų vaikų motina. Gimė ne itin dideliame miestelyje, šiuo metu gyvena didmiestyje.

 Dažniausias žodis, kurį buvo galima sutikti mano paauglystės ir vėlesniais metais, buvo tiesiog makštis. Ir man šitas žodis visiškai nepatiko. Man jisai atrodė toks… grynai anatominis, lyg tu būtum nieko daugiau vien fizinis kūnas – tylus ir oficialus, kaip ir viskas sovietiniam pasauly. Ne, aš jo, aišku, neišgirsdavau nei iš savo tėvų, nei iš draugų. Tiesą sakant, tuo metu apie makštį nieko nebūtum išgirdus nei namie, nei mokykloj, nei populiariojoj literatūroj. Na, nebent kalbėdavo apie kokias fiziologines funkcijas, pavyzdžiui, mėnesines, arba kokias nors ligas. Ir netgi tada jį sakydavo su tokia gėdos doze. Bet aš nemėgau ir niekad nevartodavau ir eufemizmų – man tai yra kvaila, buka ir netikra.

 [Tai kokiais žodžiais tuomet galvojat apie makštį?]

 Kad nežinau, man atrodo, tokie žodžiai turi būti labai asmeniški, susieti su emocijomis. Turi pajausti, kad tas žodis yra savas, kad jis nėra kažkoks šabloniškas, dirbtinis, „oficialus“. Todėl jei aš galvodavau, tai dažniausiai galvodavau tokiom frazėm kaip „į mane“, „manyje“, „giliai“ ir panašiai. O jei, sakykim, myliesi su žmogum, kuriam iš tikrųjų jauti kažką labai stipraus, gali norėtis tų vietų tiesiog apskritai niekaip neįvardinti.“

 ***

 Duoti kažkam vardą, reiškia prisijaukinti, suasmeninti. Panašu, Vagina Sovieticae suasmenintoje plotmėje tiesiog neegzistavo. Makštis buvo paprasčiausias reprodukcinis organas, kaip ir seksas reiškė ne ką daugiau, nei vien draugiško šeimos kolektyvo narių skaičiaus padidinimą. Psichologai ragindavo partnerius per daug neužsibūti vienam su kitu, o susirasti kuo daugiau tos pačios lyties draugų ir jiems skirti laisvalaikį, nes neva tik jų būsite geriausiai suprasti.

 Nepaisant šito sekso ir tarpusavio santykių neigimo (o gal kaip tik dėl jo), keiksmažodžiai tiesiog klestėjo, ypač rusiški – nuo paskirų žodžių, tokių kaip „manda“ ir „pyzda“, iki įvairių pastarojo vedinių. (Atkreipkite dėmesį, beje, kad „poshol v‘pyzdu“ yra ne toks jau nekaltas keiksmažodis – juk eiti „pyzdon“ reiškia tiesiog numirti, nebebūti, grįžti iš kur atėjus). Taigi sovietinė moteris galėjo rinktis tarp keiksmažodžio ir anatomijos vadovėlio ištraukos. Galbūt keiksmažodis ir būtų išeitis, juk angliškas žodis „cunt“ yra kartais mielai vartojamas pačių moterų? Kaip sako mano pašnekovė, „kiekvienąkart išgirdus žodį „pyzda“, mane užlieja pasišlykštėjimo ir pažeminimo banga, net jei įžeidimas skirtas ir visai ne man.“

Pradedame kalbėti?

***

Iš žurnalo „Panelė“ internetinio puslapio, skyrelio „Sexfailai“

Aš noriu, kad vaikinas sukištų pirštus į tą vietelę. Ar aš normali?“

***

 Keletas 20 – 23-ejų metų merginų, visos ilgiau ar trumpiau augusios mieste, visos jautėsi gan keistai, kalbėdamos apie makštis.

 „Iš visų žodžių šitai kūno daliai, kiek galiu sugalvoti, man labiausiai tinkamas atrodo „makštis“, jis kažkaip „patogiausiai“ skamba. Aš turbūt vartočiau jį tiek galvodama apie savo genitalijas, tiek kalbėdama apie tai su kuo nors kitu. Nors kartais aš dar pavadinu „skylute“. Bet vis dėlto, jei reikia kalbėt apie makštis, jaučiuos truputį nejaukiai, nebent kalbuos su ginekologu.“

 „Vieną kartą, kai buvau maža, nuvažiavau aplankyt savo tėvo, jis gyveno kitam mieste. Jis man aprodė savo namus, kiekvieną kambarį. Kai jau priėjom prie vonios, jis sako: „O čia gali daryti sysiu ir nusiplauti savo putytę“. Kai jis vėliau išėjo, aš pradėjau verkti. Man buvo taip pikta – kaip jis gali kalbėti apie tokius asmeniškus dalykus be jokios gėdos?!“

 „Kai buvau paauglė, kartą paprašiau vieno vaikino, kad jis man pirštais paliestų makštį. „Kąąą tokį? Nu kas čia per žodis?“, – tokia buvo jo reakcija. „Gerai, – sakau, – tiesiog eik ten žemyn“. Kai jis ištraukė savo ranką iš mano kelnaičių, pirmi žodžiai buvo „Nu žinai, bet tai ta skylutė ir smirda!“. Nuo tada aš daugiau niekada nebesakiau „skylutė“, bet užtat tiesiog įsimylėjau žodį „makštis“.

***

Nagi pripažinkime – net ir dabar Lietuvoje nėra tinkamų lytinio švietimo pamokų, o mokyklos seselė vargiai gali garsiai ištarti žodį „makštis“. Biologijos mokytojos, priėjus skyrių apie žmonių dauginimąsi ir lytinę sandarą, neretai tiesiog burbteli „tai čia, vaikai, pasiskaitykit“. Makšties žodynas, norint kalbėti ne vaikiškais paaiškinimais ar vulgarybėmis, yra apgailėtinai skurdus. Ar visa tai – dėl homo sovieticus, kuris tik dauginosi, bet ne mylėjosi? O gal dėl neva įgimto lietuvių drovumo ir poetinės mūsų liaudies vaizduotės? Tam ko gero reiktų išsamaus tyrimo. Tačiau akivaizdu, kad pirmiausia makšties žodyną reikia tiesiog reabilituoti, kaip tai padarė Eve Ensler su žodžiu „vagina“ savo „Vaginos monologuose“, kaip atsitiko su žodžiu „queer“ anglų kalboje. Tam žinoma reikia laiko, bet mes jo turime. Makšties žodynas šioks toks jau yra. Makštis taip pat yra. Dabar tereikia mums pačioms suaugti ir susipažinti su savo kūnu, užuot slėpus jį palovyje.

* Šis tekstas pirmiausia pasirodė anglų kalba žurnale “Plotki Femzine“, 2010-ųjų birželį: http://www.plotki.net/updated-rumours/femzine-2/a-lithuanian-vocabulary-of-down-there/

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s