No Man’s Land

Claire Waldoff, "Lesbengeschichte"

Claire Waldoff, “Lesbengeschichte“

Laima Vaige

Gyvename vyrų poreikiams ir interesams pritaikytame pasaulyje. Žurnalai ir televizija transliuoja instrukcijas, kaip patikti vyrams ir suvilioti tą vienintelį (Mr. Bigą), užsitikrinant ekonominį, psichologinį ir estetinį stabilumą. Rimti vyrai juodais kostiumais susirenka posėdžiauti aktualiais politikos klausimais ar „kalti pinigą“ versle. Pagal bendrą taisyklę, bent keletas prisitaikiusių moterų įleidžiamos: kaip tokio rimto ir ryžtingo dėdės prototipas, arba kaip aplinką pagyvinanti dekoracija.

Moterys nekeliauja. Ne todėl, kad negali. Jos laukia atkeliaujančių, budėdamos kylant saulei ar tekant mėnuliui“.

Graži ta Jurgos „Koralų pasaka“: mielas balsas, saldžios intonacijos, raminanti, hipnotizuojanti žodžiais tapoma darna.

Bet ar tikrai „darna“? Ar visos moterys laukia ir nori laukti, kol sugrįš mylimasis su mamutu, tėvelis su raudona gėlele, kol atkeliaus per jūras marias karalaitis ir nuraškys nuo bokšto kaip obuolį? Gražią, patikimai laukiančią, pasirengusią grįžti su brangiuoju į jo namus (ar paslaugiai pasiūlyti savo kraitį – pilį ir karalystę), ir budėti, kurstant ugnį židinyje, sergėjant šeimos aukurą. Taip per amžių amžius, trofėjus tarp trofėjų – jei tau pasiseks. Jei kas ir išdrįs pakritikuoti saldųjį „happily ever after,“ tokias šnekas galima greitai nurašyti, preziumuojant, kad nepatenkintos gali būti nebent mažiau sėkmingosios – nenuraškytosios.

Nors mus ir bandoma įtikinti, kad patriarchalinė pasaka gyvavo visada, amžinai ir per amžių amžius (taigi, savaime suprantama, yra gėris), kartais pasakojamos ir kitokios istorijos. Istorijos, kurios trikdo daugumą vyrų ir verčia juos neigti bent kokį pagrindą tikėti pasakėlėmis, teikiančiomis jiems ne svarbiausią rolę.

Pop-kultūroje patiekiamas lengvai virškinamas receptas: juk viskas aišku – in ir jan, vyras ir moteris, aktyvumas ir pasyvumas. Dažnai mes net nebūname girdėję kitų pasakų arba susimąstę apie girdėtas istorijas. Apie Juodąją ir Baltąją Motinas, apie seseris Laimą ir Giltinę baltų mitologijoje. Juoda ir balta, mirtį ir gyvenimą dalinančios jėgos… ir nei viena iš jų nėra vyriška.

Slaptos, slopinamos ir neigiamos moterų kultūros atspindžiai matyti ne tik senuosiuose mituose. Jei senovės graiko paklaustume, ar tiesa, kad egzistuoja amazonės, jis nustebtų lygiai taip pat, kaip šiuolaikinis vokietis, paklaustas apie prancūzų egzistavimą (Helen Diner, „Motinos ir amazonės,“ 1973). Atsisakiusios gyventi laukiant vyrų, tėvų ir sūnų, jos keliaudavo ir kariaudavo, augindavo dukras ir atsisakydavo sūnų. Dvi karalienės vadovavo kariuomenei ir bendruomenei, o vyrai buvo reikalingi pratęsti moterų giminei arba patarnauti.

Su trečiąja feminizmo banga iškilus aktualiems moters įvaizdžio klausimams, formavosi tokie reiškiniai, kaip amazon-feminizmas, keitėsi moters kūno ir moteriškumo samprata. Australijoje, JAV ir Europoje, jau bent tris dešimtmečius kuriasi įvairios moterų žemės – „wimin‘s / wimyn‘s/ womyn’s/womin’s lands“ (atsisakant kildinti žodį „moteris“, ang. woman iš vyro, ang. man). Jose apsigyvena moterys, siekiančios atsiriboti nuo vyrų pasaulio ir rasti dvasinę pusiausvyrą uždarame moterų pasaulyje: teritorijoje, kurioje nėra vietos vyrams.

Atskiros dvasinės moterų bendruomenės taipogi nėra naujovė. Pirmoji profesionali rašytoja Europoje Christine de Pizan dar 1405 m. savo knygoje „Knyga apie damų miestą“ (ang. The Book on the City of Ladies) teigė, kad vyrų dominuojamoje visuomenėje moterys negali būti laimingos. Šioje knygoje „damos“ – kilnios ir garbingos moterys savo dvasia, o ne kilme, įkurdinamos alegoriniame mieste, skirtame tik moterims.

Feministiniame judėjime, moteris mylinčios moterys dėl įvairių priežasčių atsidurdavo savotiškame užribyje ir savo atskirose erdvėse. Iš vienos pusės, heteroseksualios feministės ilgą laiką stengėsi atsiriboti nuo lesbietiškojo feminizmo ir tebesikrato „feministė=lesbietė“ etiketės. Tačiau iš kitos pusės, ir patį feministinį judėjimą dažnai galima apkaltinti homofobija. T.y. būtent dėl įtaraus visuomenės žvilgsnio, diskriminacijos klausimas ilgą laiką nebuvo keliamas, o lesbietės išlieka šešėlyje net tose srityse, kur deklaruojama kova už mažumų teises.

Kol kas apie tai kalbėti būtuoju laiku nepavyksta: daugelyje valstybių ir tarptautiniuose forumuose, lesbietės tebėra paslaptingos ir nematomos užkulisių moterys, tebegyvena „savose žemėse.“ Iš dalies tai nulemia ne tik savitarpio įtampa tarp heteroseksualių ir homoseksualių feministinio judėjimo atstov/i/ų, bet ir vidinės sienos.

Ilgą laiką negalėjau pripažinti, kad myliu moteris labiau, nei turėčiau, nes maniau, kad tai gali diskredituoti feminizmą“ sako feministė lietuvė.

Tapatinusi save su feminizmu, ji bet kokia kaina norėjusi nuslėpti savo seksualinę tapatybę, kaip pernelyg atitinkančią visuomenės stereotipus apie feministes. Vengdama sumenkinti feminizmą, ji menkino save, bet tuo pačiu, priimdama paniekinamą visuomenės („ach, na tai suprantama“) požiūrį kaip gerbtiną, ji menkino feminizmą. Kelti homoseksualumo klausimus feministiniuose frontuose trukdo tiek išorinė, tiek vidinė homofobija (tiksliau, lesbofobija). Kaip milžiniškas nematomas voras, ji verčia moteris bijoti būti savimi, prisitaikyti, o net ir išdrįstant padaryti pirmąjį žingsnelį – sabotuoti save, nuleisti rankas. Būti nematomomis net tokiuose frontuose, kuriuose kovojama už matomumą, kaip feminizmas ar LGBT teisės.

Dabar aš manau, kad tai pripažinus, turbūt tapau mažumėlę geresne feministe – bent jau be kompromisų savo virtuvėje, lovoje ar galvoje“ pasakoja pirmiau minėta pažįstama, ir aš džiaugiuosi už ją ir visas laisvėjančias moteris. Kur mus benuvestų kojos – nuosavos kojos, o ne už mus pramintas kelias – tūkstančio žingsnių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnelio.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s